Posted by „Mielos močiutės ir seneliai, Jūsų šventės proga linkime Jums daug sveikatos, geros savijautos, meilės ir kad kiekviena diena atneštų Jums šypseną ir džiaugsmą. Jūs esate tie, kurie mūsų vaikystę padaro spalvingą ir džiaugsmingą.“
Tokie žodžiai nuskambėjo mūsų gimnazijoje, kai mažiausieji 0-4 klasių mokiniai pakvietė į šventę savo mylimiausius žmones – močiutes ir senelius. Jie užaugino savo vaikus, o laikas bėga, bėga, bėga. Šiandien, kaip paguoda, jie turi anūkus, kurie juos myli. Mamos mama, tėčio tėtis, tėčio mama, mamos tėtis – ką mes čia turime? O mes turime tuos, kurie galbūt ne visada turėjo laiko savo vaikams. Jie turėjo užsidirbti pinigų, daryti karjerą, statyti namus. O dabar tuos jausmus, kurių neturėjo laiko išlieti savo vaikams, jie išlieja savo anūkams. Nėra tokios šventės, kad aktų salėje būtų tiek daug svečių. Seneliai ir močiutės neatsisakys, jie visada bus šalia, visada padės ir išklausys. Kaip mums pasisekė, kad juos turime!
