Kalėdos – tai savęs dovanojimo šventė, kai šventę sukuri ir kitam. Puošdami eglutę turime pagalvoti apie tai, kaip pasibelsime į kito žmogaus širdį, į tai, kas jam aktualu ar skauda, turime išmokti išgirsti. Tik gaila, kad kartais daugiau laiko ir pastangų skiriame sukurti išorinei, o ne vidinei šventei. O geriausia jai paruošti savo vidų, peržvelgus praeinančius metus – pagalvojant, kas buvo negerai, ką reikėtų pataisyti ar ko trūksta. Gyvenime nuolat kas nors vyksta – vienam pasakome aštresnį žodį, kitą įskaudiname, nepadėkojome už pagalbą ar dėmesį, nes kai kuriuos dalykus laikome savaime suprantamais. Žmogiška, tačiau turime skirti laiko atsiprašyti ir padėkoti. Juk dėkoti galime ne tik už tas dovanas, kurias Kalėdų rytą randame po egle, bet ir už tas, kurias gauname visus metus, – dėmesį, laiką, pagalbą. Tai yra tikrosios Kalėdos ir tikrosios vidinės šventės kūrimas.
Kunigas Algirdas Toliatas
Nuotraukos: Valdemar Doveiko