Posted by Spalio 25 d. Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje vyko respublikinė konferencija ,,Knyga – būdas pažinti save“, kurioje dalyvavo 92 moksleiviai iš 16 Lietuvos miestų. Renginio pradžią paskelbė Redita Dominaitytė, „Knygos teatro“ vadovė ir režisierė, kartu su poete Jurgita Jasponyte ir bibliotekininke bei rašytoja, istorinių romanų autore Gina Viliūnė. Ši konferencija buvo puiki proga mokiniams pasidalinti savo mintimis ir įžvalgomis apie knygų svarbą ir jų poveikį paauglių gyvenime.
Konferencijoje dalyvavo ir 21 mokinys iš Vilniaus J. I. Kraševskio gimnazijos. Moksleiviai pristatė įvairias temas, susijusias su literatūra ir knygų pasauliu.
Ib klasės mokinys Damian Čižik (ruošė J. Pukšta) parengė pranešimą tema ,,Kodėl verta skaityti knygas?“ Mokinys papasakojo apie skaitymo reikšmę ir svarbą jaunimo gyvenime, apie jaunų žmonių mėgstamiausius knygų žanrus. Taip pat pristatė atliktos bendraklasių apklausos apie knygų skaitymą rezultatus. Norėdamas paskatinti mokinius skaityti kalbėjo, kodėl verta perskaityti O. Vaildo romaną ,,Doriano Grėjaus portretas“. Mokinio manymu, ši konferencija puiki galimybė išeiti iš komforto zonos, įveikti savo baimes ir pagerinti viešojo kalbėjimo įgūdžius.
8a ir 8b klasių mokinės Dominyka Andžejevska, Sabina Moroz ir Viktorija Pavliuk (ruošė J. Pukšta ir D. Bagdonienė), pasitelkusios minčių ir patarimų žemėlapį, pristatė skaitymo problemų sprendimo žingsnius. Savo pranešimą pradėjo nufilmuotu interviu apie pomėgį skaityti. Dominika Andžejevska kalbėjo apie bendro darbo tikslą, taip pat apžvelgė rekomenduojamų knygų sąrašą kiekvienai klasei, papasakojo apie mūsų gimnazijos mokinių vykdomą projektą ,,Skaitytojo dienoraštis“. Sabina Moroz pasidalijo patarimais, kaip pamėgti skaityti. Taip pat plačiau papasakojo apie svetainę Goodreads. Viktorija Pavliuk kalbėjo, kodėl verta skaityti, kas gali pakelti mokinių skaitymo motyvaciją, pabrėžė, kad skaitymas padeda tobulėti.
IIb klasės mokinės Emilijos Klyševskajos (ruošė D. Bagdonienė) pranešimas ,,Knygos svarba šiuolaikiniame pasaulyje” buvo I klasės projekto tęsinys. Mokinė pristatė apklausos rezultatus. Emilija apklausė klasės draugus ir mokytojus. Buvo užduoti dešimt klausimų apie knygos svarbą, apie mėgstamų knygų žanrus, apie tai, ką duoda knygų skaitymas skirtingo amžiaus žmonėms. Mokinė priėjo prie išvados, kad daugiau skaito vyresnio amžiaus žmonės, nes jiems tai streso mažinimo ir atsipalaidavimo priemonė. Emilija paragino visus konferencijos dalyvius ir klausytojus skaityti daugiau knygų, tik svarbu pasirinkti tinkamą žanrą, skaitymo vietą ir laiką.
6a klasės mokinė Elinga Gimbickytė (mokytoja Viktorija Martinkutė – Simokaitienė) kalbėjo tema ,,Nuotykių šalyje”. Mokinė pristatė savo mėgstamiausias skaitytas knygas, sudomino klausytojus nuoširdžiai pasidalindama, kokios skaitytos knygos bei kaip įtakojo jos charakterį, elgesį. Mergaitė paruošė išsamią prezentaciją, į ją įtraukė nemažą gausą pavyzdžių iš skaitytų knygų, pasakojo apie įsimintiniausius herojų iššūkius, patirtus nuotykius. Dalyvavimas šioje konferencijoje kuo ankstyvesniame amžiuje yra labai sveikintinas, jis ypač skatina vaiko savarankiškumą, ugdo atsakomybės bei pasitikėjimo savimi jausmus, prisideda prie brandžios asmenybės vystymo. Tuo pasidžiaugė ir konferencijos vedėjai. Sveikiname ir didžiuojamės!
Ib klasės mokinės Agnieška Sidorovič ir Agata Kulicka (ruošė Joana Čereškienė) kalbėjo apie kelią „Nuo rankraščio iki skaitytojo rankų“. Jos nagrinėjo knygų leidybos proceso etapus, pradedant nuo autoriaus sukurtų rankraščių iki knygų, pasiekiančių skaitytojus. Agnieška ir Agata pristatė, kaip autoriai rašo ir redaguoja savo darbus, aptardamos kūrybinio proceso sudėtingumą ir iššūkius. Jos kalbėjo apie redaktorių, leidėjų ir dizainerių vaidmenį, akcentuodamos, kaip kiekvienas etapas prisideda prie galutinio produkto – knygos – kokybės.
Mokinės taip pat diskutavo apie spausdinimo technologijas ir kaip jos keitėsi per istoriją, nuo rankomis kopijuojamų tekstų iki modernių skaitmeninių leidinių. Jos pabrėžė, kad šis procesas ne tik fizinis, bet ir kultūrinis, nes knygos turi galią formuoti visuomenės nuomonę ir kultūrą.
Galiausiai Agnieška ir Agata nagrinėjo skaitymo procesą, kaip knyga pasiekia skaitytojo rankas ir koks yra skaitytojo vaidmuo šiame procese.
Ib klasės mokinės Kamila Tuminska ir Tatjana Senchurova (ruošė Joana Čereškienė) kalbėjo apie knygynų vaidmenį paauglių pasaulyje. Jos analizavo, kaip knygynai ne tik teikia prieigą prie literatūros, bet ir tampa socialinėmis erdvėmis, kur jauni žmonės gali susitikti, dalintis mintimis apie knygas ir užmegzti naujas draugystes. Merginos pabrėžė, kaip knygynų renginiai, pavyzdžiui, knygų pristatymai ar autorių susitikimai, padeda ugdyti jaunųjų skaitytojų bendruomeniškumą ir skatina domėtis literatūra.
7a klasės mokinė Salomėja Michalčonok (ruošė I. Čereškaitė) paruošė pranešimą apie Jurgį Bielinį – knygnešių karalių. Pranešimas buvo apie Bielinio gyvenimą, jo aistrą literatūrai ir nesavanaudišką darbą, siekiant platinti lietuvišką žodį. Po lietuvių kalbos pamokų apie knygnešių ir spaudos draudimo laikotarpį, Salomėja sukūrė lietuvių kalbos kabineto stendą: nupiešė patį J. Bielinį, todėl ir pasirinko parengti tokią pranešimo temą.
7b klasės mokinės Eva Stefanovič, Kamila Sviackevič ir Inesa Gavrilionok (ruošė I. Čereškaitė) pristatė temą „Susipažinkime su mūsų bibliotekininke ir mūsų biblioteka“. Jos pasidalino, kaip bibliotekininkė padeda ne tik atrinkti knygas, bet ir organizuoja įvairius renginius, skatinančius skaitymą. Merginos akcentavo bibliotekos svarbą bendruomenei kaip erdvės, kurioje galima atrasti naujų idėjų ir patirčių.
8a klasės mokinė Justina Lavrinovič (ruošė I. Čereškaitė) dalijosi savo įžvalgomis apie veikėjus, kurie jai yra pavyzdžiai. Ji aptarė, kaip literatūriniai personažai, jų sprendimai ir gyvenimo keliai įkvepia ją kasdieniame gyvenime, bei kaip jie formuoja jos vertybes ir požiūrį į pasaulį.
8a klasės mokinė Jana Ravdanovič (ruošė I. Čereškaitė) aptarė literatūros žanrus, pabrėždama, kaip skirtingi žanrai, tokie kaip fantastika, romanas ar poezija, suteikia įvairių perspektyvų ir emocinių išgyvenimų. Jana kalbėjo apie savo mėgstamiausius žanrus ir tai, kaip jie atspindi jos asmenines patirtis.
8a klasės mokinė Nelija Vinogradova (ruošė I. Čereškaitė) pristatė knygą, kuri jai padarė didžiausią įspūdį, ir dalijosi savo jausmais, kaip ši knyga paveikė jos požiūrį į gyvenimą ir pasaulį. Ji pabrėžė, kad literatūra gali būti ne tik pramoga, bet ir galingas įrankis savianalizei.
8a klasės mokinys Karolis Stacino (ruošė I. Čereškaitė) iškėlė klausimą, kodėl pagrindinis J. R. R. Tolkieno romano „Hobitas“ veikėjas Bilbo Beginsas leidosi į nuotykį. Karolis analizavo drąsos, smalsumo ir savęs atradimo temas, nagrinėdamas, kaip Bilbo kelionė atspindi kiekvieno žmogaus vidinį norą patirti gyvenimą pilnu tempu.
8a klasės mokinys Maksim Višnevskij (ruošė I. Čereškaitė) pristatė savo mėgstamiausias vaikystės knygas, dalindamasis, kaip jos padėjo formuoti jo vertybes ir pomėgius. Jis pabrėžė, kaip šios knygos ne tik praturtino jo vaizduotę, bet ir tapo neatsiejama jo vaikystės dalimi.
IIa klasės mokinys Oskar Rynkevič (ruošė I. Čereškaitė) nagrinėjo vaikų skaitymo įpročius, analizuodamas, kaip technologijos ir socialiniai tinklai veikia vaikų santykį su knygomis. Oskar pateikė statistiką apie skaitymo tendencijas ir diskusiją apie tai, kaip skaitmeninė era keičia tradicinius skaitymo įpročius.
IIa klasės mokinė Arleta Patrycja Ugrevič (ruošė I. Čereškaitė) pasakojo apie knygos atsiradimą, išsamiai aptardama knygų rašymo, leidybos ir platinimo procesus per istoriją. Arleta nagrinėjo, kaip technologinės inovacijos, tokios kaip spausdinimas, padėjo demokratizuoti žinias ir literatūrą, ir kaip ši transformacija paveikė visuomenę.
Konferencija vyko nuotoliniu būdu, todėl mokiniai susidūrė su iššūkiais, bandydami prisijungti ir spręsdami technines problemas. Šie iššūkiai skatino komandinį darbą ir kūrybiškumą, nes reikėjo rasti būdus, kaip įveikti kliūtis ir užtikrinti sklandų pristatymą.
Ši konferencija ne tik pabrėžė knygų svarbą jauno žmogaus gyvenime, bet ir suteikė mokiniams galimybę išbandyti savo kūrybiškumą. Daugelis jų, įkvėpti temų, netgi pasitelkė dirbtinio intelekto technologijas, kurdami iliustracijas, kad dar labiau praturtintų savo pristatymus. Šis inovatyvus požiūris parodė, kaip šiuolaikinės technologijos gali būti derinamos su tradicine literatūra, skatindamos jaunųjų kūrėjų norą tyrinėti ir eksperimentuoti.
