Paskutinį šių mokslo metų viešąjį kalbėjimą aštuntos klasės mokiniai (mokytoja Ieva) dar labiau patobulino: Oskar Rynkevič pasisiūlė paruošti kvietimus, kuriuos kartu su draugais išdalino kviesdami 6a ir 7b klasės mokinius ir jų mokytojas Jadvygą ir Dovilę. Vieni dalykai keičiasi, o kiti lieka tokie patys: susitikimą tradiciškai moderavo Nikita Demenkov.
Kitais mokslo metais aštuntokai ruošiasi dalyvauti kasmetinėje Vilniaus ,,Laisvės“ gimnazijos organizuojamoje konferencijoje ,,Knyga – būda spažinti save“, todėl šiam renginiui pradėjo ruoštis iš anksto. Pasirinkę su knygomis susijusią temą, mokiniai pasiruošė kalbėti po vieną arba poromis. Temos buvo įvairios: kiek popieriaus sunaudojama knygų gamybai, kokia yra knygos raidos istorija, kokios mėgstamiausios vaikystės knygos, kodėl vaikai nenori skaityti ir t. t.
Po viešojo kalbėjimo aštuntokai aptarė, kas pavyko, kas nelabai, kas galėtų būti geriau, o po kelių dienų mokinius aplankė dvyliktos klasės mokinys Arnold Voicinovič (mokytoja Ieva) , kuris pristatė viešojo kalbėjimo temą ,,Kuo labiau apsiskaitęs, kuo intelektualesnis, kuo gilesnis yra žmogus – tuo sunkiau yra jį pavergti“. Į šį susitikimą Arnold maloniai pakvietė ir kitą aštuntokų grupę su mokytoja Viktorija. Po kalbėjimo aštuntokai aptarė, kodėl jiems patiko Arnold pasirodymas: kaip jis kalbėjo, kaip atrodė, kokios buvo jo skaidrės, bendravimas su klausytojais. Dvyliktokas padrąsino mokinius ir pasidalino savo asmenine patirtimi: viešai kalbėti sunku, tačiau tikrai naudinga.
PS Arnold aplankė ir vienuoliktokus, paskatino juos nebijoti kalbėti viešai ir pasidalino savo patirtimi, ruošiant dvyliktos klasės viešojo kalbėjimo temą.