Posted by Ketvirtadienio (01-19) vakarą dvyliktokai pristatė savo sukurtas kompozicijas pagal Henriko Radausko poeziją.
Abiturientai gilinosi į šio poeto eilėraščius ir bandė atskleisti jo grožio, kūrybos, meilės sampratą, nujaučiamos, bet tiesiogiai nereiškiamos katastrofos nuojautą. Kaip ir dera skaitant Radauską, vyravo linksma atmosfera, mokinių kūrybingumas liejosi per kraštus, nors kartais, mokytojos J. Zagurskienės nuomone, scenoje susikaupdavo daiktų perteklius ir pristigdavo tikėjimo, kad „pradžioje buvo žodis“. Kaip ten bebūtų:
Mes apleidom nuliūdusį taką
Ir eiles gedulingų poetų
Ir pamatėm liepsnojančią šaką,
O virš jos – violetinį lietų.
O nakčia, kai padangė sutemo,
Mes pradėjome liepsną raškyti
Ir įėjom į grojantį namą
Violeto spalvom aptaškyti.